Š.m. balandžio 24 d. Kaune, LSMU MA Farmacijos fakultete vyko kasmetinė konferencija skirta Pasaulinei Gyvybės dienai paminėti.
Konferencijos svečius pasveikino prof. dr. A. Macas (LSMU), doc. dr. E.Markūnienė (Lietuvos gydytojų asociacijos “Už žmogaus gyvybę” pirmininkė), akušerė I.Joneliūnienė (Lietuvos akušerių sąjungos Prezidentė), doc.dr. B.Ulevičius (VDU).
Prof. dr. A. Macas svekinimo kalboje įvardijo, kaip trūksta mums tokių konferencijų, o tai, kad konferencija vyksta LSMU fakultete yra didelė konferencijos rengėjų dovana universitetui.
Doc.dr. E. Markūnienė džiaugėsi, kad konferencijos metu net trys tėčiai pasidalys tėvystės džiaugsmais.
Akušerė I .Joneliūnienė džiaugėsi atstovaujanti ypatingą profesiją ir bendrytės dovana bei palinkėjo konferencijos dalyviams išeiti iš konferencijos stipresniais ir drąsesniais savo pasirinkime. Konferencija išsiskyrė liudijimų ir pranešimų gausa.
Prof. dr. A. Macas kalbėjo apie meilę ir naudą būti tėčiu, pasidalijo savo tėvystės kelione ir iššūkiais, kuriuos teko patirti. Jaunuolio, kuris sukūrė šeimą devyniolikos su puse galvoje siautė klausimai ir abejonės: “Ar galėsiu?’, “Juk niekas nemokė būti tėčiu!”, “Juk taip dažnai būnu užimtas!” Paliudijo, kaip “Tėčiu būti gera”. Su meile ir džiaugsmu profesorius kalbėjo apie kiekvieną iš savo septynių vaikų.
Prof. dr. A. Narbekovas priminė apie žmogaus pašaukimą mylėti ir dovanoti save kūno ir dvasios vienovėje. “Vaikas turi prigimtines teises; turėti tėtį ir mamą bei augti šeimoje su meile.Tik per saugų ir pripažintą ryšį vaikas auga ir vystosi normaliai” – tai tik dalis tiesų išsakytų pranešime “Negali būti meilės be vaikų , o vaikų be meilės”.
Doc. dr. R. Mačiulevičienė pranešime pasidalijo liūdna gimimų statistika Lietuvoje. Gydytoja pabrėžė, kad labai svarbu kalbėti apie teigiamą nėštumo įtaką moters sveikatai. “Nėštumas ir žindymas neatsiejami “. Nors nėštumo ir žindymo laikotarpiai pilni iššūkių, bet tai yra neįkainojama investicija į moters sveikatą,- tai mintys išsakytos pranešime “ Motinystės reikšmė moters sveikatai”.
“Augti motinystėje”- doc. dr. G. Širvinskienės pranešimo tema. Motinystė kaip augimo procesas: augindama vaiką mama ir pati auga. Auginant vaiką negalima neaugti pačiai. Motinystė mamoms padeda augti emociškai, psichologiškai, socialiai ir dvasiškai. Motinystės tapimo procesas gali keisti moters vertybių ir gyvenimo prasmės sampratą.
Doc. dr. B. Ulevičius dalijosi perkeičiančia tėvystės patirtimi. Po daugelio viltingų ir bevaisių metų B Ulevičiui dukters gimimas buvo didelis džiaugsmas , euforija ir atradimas. Kartu atėjo ir supratimas, kad nėra kitų tikslų gyvenime, o tėvystė yra pašaukimas ir žinojimas, kad esi reikalingas.
Prof. dr. B.Obelenienė parengė pranešimą“Terminologinės slinkties smegduobės skandinančios motinystės ir vaiko vertę”. Pranešime kalbėta apie žmonių kalbą kaip vieną iš bendravimo formų. Kalbos pagalba perduodamos ir vertybės. Kalbant apie motinystę , nėštumą dominuoja negatyvus turinys, terminai neatitinka turinio, ryškus sąvokų prieštaravimas. Profesorė vieną iš mažėjančio gimstamumo priežasčių įvardijo sumažėjusią ir mažinamą motinystės vertę.
Prof. dr. D Serapinas pranešime apžvelgė, kokia prenatalinių NIPT tyrimų reikšmė motinos nerimo mažinimui. “NIPT tyrimai padarė didelį proveržį ir perversmą nėščiųjų sveikatos priežiūroje.NIPT tyrimai yra visiškai draugiški embrionui, saugūs ir labai tikslūs. Įvedus šiuos tyrimus į sveikatos priežiūros sistemą, pagerėjo moterų pasitenkinimas sveikatos priežiūra nėštumo metu.”. Labiausiai stresas neigiamai veikia vaisių III nėštumo trimestrą. Prenatalinio streso prevencija labai svarbi, nes stresas veikia vaisiaus telomerus, o telomerų sutrumpėjimas lemia polinkį į tokias ligas kaip depresija ar Alzheimerio liga bei kitos. Kalbant apie poveikį psichinei sveikatai galioja abipusiai ryšiai: mama veikia vaiką, o vaiko gimimas padaro poveikį mamos psichikai. Pranešime kalbėta ir apie meilę,- tėvų meilė epigenetiškai formuoja vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, o meilės nebuvimas aktyvuoja centrus atsakingus už skausmo pojūtį.
Doc. dr. T. Mekas pasidalijo tėvystės patirtimi vaistininko akimis. Supratome , kad, einant gatve ar keliaujant, tekdavo atlaikyti ir smerkiančius žvilgsnius ir užgauliojančius žodžius. Tas nesumažino džiaugsmo ir pasididžiavimo bei supratimo, kad “vaikus auginti gera”.
“Aplinkos poveikis gyvybei kurti ir puoselėti”- VDU doktorantės, akušerės A.Liepinaitienės pranešimas, kuriame pateikiti apibendrinti dalies mokslinio darbo rezultatai. Atskleista , kad aplinkos poveikis susijęs su priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus augimo sulėtėjimu ir mažo svorio naujagimio gimimu bei didėjančiu naujagimių gydymo Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje dažniu. Akušerė dalino patarimus, kokiais būdais aplinkos žalingas poveikis galėtų būti mažinamas. Tam, be abejo, reikalingas mūsų sąmoningumas .
Psichologė R.Mickevičienė dalinosi savo konsultavimo patirtimi Krizinio nėštumo centre. Ji pakartojo jau šiandien išsakytą mintį, kad tapti mama ir tėčiu – didelė dovana, tačiau vis dažniau tenka sutinkti šeimų patiriančių tėvystės ir motinystės iššūkius. Gerai, kai žinai, kur kreiptis, kai laukiesi, kai esi krizėje- sake psichologė. Psichologė Rūta yra susipažinusi ir kartu pergyvenusi dešimčių moterų istorijas, kurias norėjo įžodinti ir ikūnyti knygoje, kad visuomenė labiau suprastų ir atlieptų tas moteris. Taip gimė jau antras knygos “Motinystės išpažintys” leidimas. Drąsindama psichologė kvietė atsigręžti į tiesą, kad ir kaip sisiklostytų situacija.
Pranešime “Gimdyti neverta atsisakyti – kur dėsime kablelį? Kas nutiko , kad vaikai nebėra šeimos prioritetas.?”įvardijo mažėjančio gimstamumo priežastis. “Mes kaip visuomenė turime skatinti gimstamumą- vaikai turi būti šeimos ir valstybės prioritetas”,-sakė Rūta.
Supervizorius A.Malinauskas pateikė žinių apie juoko raidą ir naudą žmogui, šeimai, gyvenimui. Juokas sukelia pozityvius biocheminius pokyčius organizme ir gydo ligas. Vaiko juokas išgelbės pasaulį! Ar tikrai? Apie tai ir ne tik su gydytojais -klounais Joana ir Justinu Narvidais.
Dėkojame organizatoriams, rėmėjams , moderatoriams , dalyviams ir visiems tiems, kurie prisidėjo prie to, kad konferencija įvyktų.
Parengė Inga Drūteikienė
